Kartą toks beprotis valdė Ispaniją...

Trupmai drūtai - paliegęs, milžinišku atsikišusiu apatiniu žandikauliu ir vos burnoje telpančiu liežuviu. Galite įsivaizduoti? Aš galiu, bet ar noriu - čia jau kitas klausimas. Būtent toks išvaizdus jaunuolis XVII amžiuje sėdo prie Ispanijos valdymo vairo. Ir ne, neturėjo jis nei charizmos, nei genialaus proto, nei linksmų plaučių, kas galbūt dar išgelbėtų ir taip desperatišką situaciją. Susipažinkite - Karolis II Pamišėlis - paskutinis Habsburgų dinastijos palikuonis, tuo metu nieko nestebinančius kraujomaišos rezultatas, lėmęs ir 13 metų besitęsusį karą Ispanijoje. 

Karaliumi jis tapo, kai jam buvo nei daug, nei mažai - 3 metai ir valdė lygiai 36 metus, iki pat savo mirties. Šeimoje kraujomaiša buvo įprastas reikalas, pusseserė su pusbroliu, dėdė su dukterėčia - who cares, tad gamta ne vieną šeimos narį apdovanojo tomis pačiomis unikaliomis veido bruožų detalėmis. Tačiau būtent blood mix'as padėjo Habsburgams tapti viena ilgiausiai valdančių ir svarbiausių dinastijų Europoje. 

Klausiate, kodėl Pamišėlis? Pasižymėjo Karolis, žinoma, ir savo įdomiu elgesiu, pavyzdžiui, vieną kartą užsimanė tiesiog iškasti savo giminaičių kūnus tam, kad galėtų į juos pasižiūrėti. Na ir turbūt nieko keisto, jog jo valdymo laikais Ispanija patyrė didžiulį ekonominį nuosmukį - buvo sekinama karų ir bado. Karolis mirė anksti (39 metų) ir net po mirties sugebėjo privirti košės - nepaisant to, jog žmonų turėjo, įpėdinio nesusilaukė, tad prasidėjo Ispanijos įpėdinytės karas (1701-1714 m.).